- buinėti
- ×buinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. buiniam darytis, tukti: Iš po ligos jis pradėjo buinė́ti Šmk. Kūnas ėmė buinė́ti Eig.
Dictionary of the Lithuanian Language.
buinėti
Look at other dictionaries:
išbuinėti — ×išbuinėti intr. buiniam pasidaryti, sustorėti: Išbuinėjo kaip meitėlis Šmk. buinėti; įbuinėti; išbuinėti; subuinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
subuinėti — ×subuinėti intr. sutvirtėti, sustorėti: Toks suaugęs, subuinėjęs berniokas Ėr. buinėti; įbuinėti; išbuinėti; subuinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įbuinėti — ×įbuinėti intr. buiniam pasidaryti, įtukti: Pernai buvo įbuinėjęs Gr. buinėti; įbuinėti; išbuinėti; subuinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
